- rovėjas
- rovė́jas, rovė́ja dkt. Kelmų̃ rovė́jas.
.
rovėjas
Look at other dictionaries:
rovėjas — ( is J), a smob. (1) DŽ, NdŽ, à (3) DūnŽ, Ms; M kas rauna: Gera buvo rovėjà: [linų] laukas kaipmat nurautas Krš. Linų rovėja geresnė, kuri galvų nesumaiso, nesuvela Šts. Rovėjos, raudamos linus, da užsimaudavo atskirą rankovę nuo peties lig… … Dictionary of the Lithuanian Language
atrauti — 1. žr. išrauti 1: Iš žemės atroviau medį su šaknimis J. Atrovė krūmus ir pasėjo linus Šts. ║ išpešti iš kūno: Rudenį bitės bubinam (tranams) sparnus atrauna, kojas atrauna Kkl. ║ refl. tr. nusiskinti: Būdavo alyvinių gražų, tai atsiraunu Lkm. ║… … Dictionary of the Lithuanian Language
kanaprovys — kanaprovỹs, ė̃ smob. (3b) J kanapių rovėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
rautojas — ( is K), a smob. (1) žr. rovėjas … Dictionary of the Lithuanian Language
ravėjas — ravėjas, a smob. (1) Pg, Grž; ravė̃jas, à K; BsO42 1. žr. ravėtojas: Ravėja CI1003, Q283, R. Noris nuilsusi, grėbėja, audėja, verpėja ar ravėja ejo tenai (į darželį) džiaugtis savo godos žolele S.Dauk. Kas ravėja daržus, tas ravėja J. Verk… … Dictionary of the Lithuanian Language
rovikas — rovìkas, ė smob. (2) NdŽ žr. rovėjas: Su tums rovikiums vaikai išejo [linų rauti] Erž. Gal ir rovìkės pareis – lietus pradeda lyti Pc. Tu dabar jau nebe šaltkalvis, bet miško darbininkas, kelmų rovikas, griovių knisikas B.Sruog … Dictionary of the Lithuanian Language
susiutinti — susiùtinti 1. caus. susiusti 2: Susiùtino uošvį – nė akių nebrodo Krš. Susiùtino tik žmonis su tokioms kalboms Rdn. 2. tr. sukelti įniršį, įgeidį: Susiùtina gaspadorius rovėjas, kad spėriau rautum linus Šts. 3. refl. įpykti, įniršti: Buvau… … Dictionary of the Lithuanian Language
užrauti — 1. tr. raunant aplenkti, viršyti: Aš nespėsu tims vaikams rauti, anie užraus muni Brs. Rovėjas reikėjo užrauti, mynėjus užminti Ggr. 2. tr. šnek. sunkiai užgabenti: Ne štuka ir vežt tokiuo arkliu – ką bemat užrovė vežimą Skdt. Aš nebeužrausiu… … Dictionary of the Lithuanian Language
vadinti — vadìnti ( yti K), ìna, ìno tr. K, DŽ, NdŽ, KŽ 1. SD34, R, MŽ, I, Sut, N, M vardą duoti, praminti; šaukti (vardu, pavarde ir pan.): Vardą duomi, vadinu, algoju SD129. Vadina, šaukia, pramena jį praraku B. Ją (gyvatę) margoj vadìnk LKKIX198(Dv) … Dictionary of the Lithuanian Language
